Tarp pasiūlymų – priemonės būsto pasiūlai didinti, NT įsigyjimo apribojimai, didesnė atsakomybė savivaldoms bei trumpalaikės nuomos ribojimai.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pasidžiaugė, kad EK būsto prieinamumą išsikėlę kaip vieną iš svarbiausių klausimų.
Anot jo, šis dokumentas pirmiausia yra paskata ir nurodymas šalims narėms teikti prioritetą būsto prieinamumo klausimui.
„Jis sudaro galimybė labiau iškelti šį klausimą nacionalinėse darbotvarkėse ir turėti Europos palaikymą. Tas mus džiugina, nes mes kaip organizacija jau daug metų kalbame apie tai, kodėl būstas yra neprieinamas ir kaip šią situaciją pakeisti“, – komentavo pašnekovas.
Taigi, kokių pokyčių galima tikėtis?
Pasiūlos didinimas – vienas svarbiausių aspektų
Pasak Aplinkos minsiterijos (AM) atstovų, itin svarbu tai, kad EK skiria daug dėmesio būsto pasiūlos didinimui.
„EK rekomenduoja spartinti būsto planavimo ir leidimų išdavimo procesus, sudaryti geresnes sąlygas renovuoti ir pritaikyti esamus pastatus gyvenamajai paskirčiai, efektyviau panaudoti turimą žemę ir pastatus bei didinti įperkamo ir socialinio būsto pasiūlą“, – nurodė ministerijos atstovai.
Ministerijos specialistai pridūrė, kad ypač aktuali yra EK siūlomas būsto statybos spartinimo planų kryptis.
„Komisija rekomenduoja valstybėms ir kompetentingoms institucijoms tokiais planais įvertinti vietos būsto poreikį, pasiūlos trūkumą ir numatyti konkrečias priemones būsto pasiūlai didinti, kartu koordinuojant jas su teritorijų planavimo, transporto, finansavimo, renovacijos ir kitomis politikos kryptimis“, – aiškino jie.
Be to, EK akcentuoja, kad būsto pasiūlos didinimas turi būti grindžiamas ne tik nauja statyba, bet ir efektyvesniu esamo pastatų fondo panaudojimu.
„Rekomendacijoje išskiriama renovacija, pastatų paskirties keitimas, pritaikymas, tankinimas, priestatų įrengimas ir būstų pertvarkymas kaip galimos priemonės būsto pasiūlai didinti“, – komentavo AM atstovai.
Tuo metu M. Statulevičius pažymėjo, kad pasiūlos didinimas gali pastebimai nuraminti įkaitusią būsto rinką.
„Mes irgi kalbame apie tai, kad didesnė ir įvairesnė būsto pasiūla padėtų šiek tiek atvėsinti rinką.
Tai nuimtų spaudimą ir nuo turto kainų, ir pasirinkimą padarytų platesnį. Reikėtų pastatyti ne tik daugiau butų, bet ir įvairesnės formos objektų, kuriuose galima gyventi, pavyzdžiui, kūrybines dirbtuves“, – aiškino M. Statulevičius.
Neleis pirkti daugiau nei vieno būsto?
Vienas iš įdomesnių aspektų aptariamų akte – NT įsigijimo ribojimai. Iš esmės, aptariama, kad būstas taptų prieinamesnis didesnei daliai gyventojų, jei būtų apribojimai, pavyzdžiui, vieno būsto, vienam gyventojui.
Tokia mintis kyla ir todėl, kad dažnai gyventojai turi ir nenaudojamo NT.
LNTPA prezidentas paaiškino, kad nenaudojamo būsto klausimas buvo keltas ir vykdant Lietuvos būsto įperkamumo tyrimą. Jo metu buvo identifikuota, kad yra nemažai turto, kuris yra nenaudojamas.
„Toks turtas būna žmonių, kurie išvyko iš regionų arba negali, nenori, nesupranta tos turto nuomos. Tai galėtų būti keliamas tokio turto įveiklinimo klausimas siūlant tam tikras paskatas. Galėtų būti ir tam tikri fondai, kurie siūlytų žmogui sutvarkyti visą biurokratinį procesą ir žmogui nereikėtų nieko daryti pačiam“, – komentavo pašnekovas.
Visgi M. Statulevičius mano, kad apriboti NT turto įsigyjimo nereikėtų.
„Aš būčiau skeptiškas šiuo klausimu, nes visi ribojimai visada daro spaudimą būsto rinkai ir tai situacijai nepadeda. Tačiau padėti žmonėms turtą parduoti ar įveiklinti galėtų būti tinkama paskata.
Nemažai Lietuvos gyventojų turi ne vieną NT objektą, tačiau tikrai nieko blogo, kai jie legaliai nuomojami, nes valstybė iš to irgi gauna pajamas“, – aiškino jis.
Daugiau atsakomybės savivaldoms
AM pridūrė, kad EK siūlomas Įperkamo būsto aktas suteikia daugiau aiškumo valstybėms narėms ir savivaldybėms, sprendžiančioms būsto prieinamumo ir įperkamumo problemas.
„EK pabrėžia, kad sprendimai dėl būsto politikos ir toliau lieka nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens kompetencija, o naujuoju reglamentavimu siekiama užtikrinti daugiau teisinio aiškumo, kai teritorijose, kuriose trūksta būsto, imamasi priemonių būsto prieinamumui ir įperkamumui apsaugoti“, – aiškino ministerijos atstovai.
LNTPA prezidentas pasidalijo, kad Lietuvoje jau dabar bandoma įdiegti vadinamąją savivaldos būsto pasiūlą.
„Šiuo metu programa yra kuriama, o tai rodo, kad šiuo klausimu Lietuva eina teisingu keliu. Norisi daugiau savivaldybių prisijungtų ir joms būtų duota kuo daugiau galių.
Reikia nepamiršti, kad Lietuva pastaruoju metu išgyvena labai svarbią reformą, t. y. valstybinės žemės patikėtiniais tapo savivaldybės. Jos gali parduoti žemę, skelbti jos aukcionus. Aukšta sklypų pasiūla yra viena iš pagrindinių dedamųjų, dėl ko verslas nusprendžia ar didinti pasiūlą toje vietovėje, ar ne“, – komentavo pašnekovas.
Ministerija pridūrė, kad kitas šiuo klausimu svarbus aspektas – investicijų pritraukimas.
„Komisija ragina aktyviau naudoti ES finansavimo priemones, derinti viešąjį ir privatų finansavimą, taikyti ilgalaikes paskolas, garantijas, viešojo ir privataus sektorių partnerystę bei kitus finansavimo modelius, kurie galėtų padėti didinti įperkamo būsto pasiūlą“, – aiškino AM atstovai.
Reikia taikyti ne ribojimus, o paskatas?
Pasak M. Statulevičiaus, vienas iš aspektų, kuris Lietuvoje nėra iki galo įgyvendinimas – tam tikri apribojimai ir priemonės skirti mažinti trumpalaikę nuomą.
„Nuo trumpalaikės nuomos labiausiai kenčia dideli didmiesčiai, pavyzdžiui, Vakarų šalyse dėl jos rinka yra išsunkiama ir visa nauja pasiūla nueina būtent į trumapalaikę nuomą. Tokiu atveju žmonės nebegali įsigyti būsto savo gyvenimui.
Lietuvoje tokios problemos nėra, tačiau aiškus reguliavimas yra reikalingas, ypač kalbant apie paskirčių reformą (t. y. kokiose paskirtyse galima gyventi), kuri visai neseniai įvyko“, – komentavo pašnkevoas.
LNTPA prezidentas mano, kad šiuo klausimu Lietuvoje reikėtų taikyti ne apribojimus, o įvairias paskatas, kad būtų pasirinkta ilgalaikė nuoma.
„Ilgalaikė nuoma yra įdomi ir verslui, tada atsiranda ir bendruomeniško gyvenimo projektai ir pan. Taigi, daugiau mokestinių ar kitų paskatų lemtų, kad įmonės daugiau investuotų į ilgalaikės nuomos projektus. Nes išsiimti verslo leidimą nėra taip lengva ir pigu, todėl nemažai žmonių renkasi nuomoti šešėlyje.
Tai galėtų būti papildoma dedamoji šalia visko kas čia ištransliuota EK. Šešėlinės nuomos rinkos reguliavimą susitvarkyti. Viena vertus bausti tuos kurie tuo užsiima, kita vertus – skatinti tuos, kurie viską daro legaliai“, – pridūrė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
